Jau kone savaitę negaliu susikaupti ir skaityti. Tiesiog sustojau. Toks metas, bet tikiu, kad jis praeis ir vėl grįšiu.
Maria Semple „Kur tu pradingai, Bernadeta?“ – įdomus, įtraukiantis romanas. Pats rašymo tonas bei intrigos primena Liane Moriarty „Nekaltas melas“. Labiausiai patiko pats knygos pateikimo stilius: laiškai, rašteliai, kai galiausiai išaiškėja visa istorija.
Aurima Dilienė „Šeima – komandinis žaidimas“ – saviugdos knyga skirta tiek vyrui, tiek moteriai, kuriems rūpi tarpusavio santykių kūrimas. Paprastai, be išvedžiojimų pateikta informacija bei užduotys, kaip ją galima pritaikyti santykiuose.
Daphne du Mauries „Prancūzo įlanka“ – truputis romantikos su nuotykių prieskoniu. Niekada nemaniau, kad taip patiks knyga su piratais. Gyvenimo prasmės ieškantys bei iš kasdienybės bandantys ištrūkti pagrindiniai veikėjai.
Beht O’Leary „Tavo vietoje“ – labai lengvas rašymo stilius, su trupučiu juoko. Visgi romanas gana nuspėjamas, tačiau vis tiek jaučiausi, lyg žiūrėčiau mėgiamą romantinę komediją.
Beht O’Leary „Kelionė“ – iš visų skaitytų autorės knygų šis pasirodė atviriausias. Jame emocijos tiesiog konkuliuoja. Taip pat primena romantinį filmą, tik kiek nenusisekusį.