Maria Semple „Kur tu pradingai, Bernadeta?“

Nesuprastas talentas. Būtent tokia man pasirodė Bernadeta. Užsisukusi šeimos reikaluose, kaimynų bei mokyklos intrigose ir pametusi savo kūrybinę gyslelę. Jai rūpi tik savo šeimos gerovė, todėl kartais elgiasi beatodairiškai, iki galo neapmąstydama ir besąlygiškai net naiviai tikėdama kitų žmonių gerumu bei intencijomis. O kur dar jos atlapaširdiškas atvirumas, kuris dažnai lieka palaikytas silpnumo ar arogancijos ženklu. Tiesiog, tokia įvairialypė asmenybė, kad priskirti vos keletos bruožų neužtektų.

Per nesusipratimų virtinę ir bandome pažinti tikrąją Bernadetą. O ją autorė atskleidžia per kitų žmonių elektroninius susirašinėjimus, raštelius, žinutes. Kartais aprašomos situacijos tokios absurdiškos, kad net juokingos, ir pateikiant iš skirtingų perspektyvų matome, kodėl ir iš kur kartais atsiranda tas nesusikalbėjimas. Iš pradžių šis knygos rašymo stilius buvo kiek neįprastas, trigdė, bet vėliau taip tiko ir prilipo prie pačių veikėjų, kad dabar kitaip net neįsivaizduoju. Todėl pabaigoje, atsiradus tik pirmo asmens pasakojimui, pati istorija jau kiek nublanko ir truputį pradėjo kelti nuobodulį.

Tiek istorija, tiek veikėjai labai dinamiški, vis sugebantys nustebinti. Tačiau ko pirmojoje dalyje buvo su kaupu, antrojoje – pritrūko. Dingo ir absurdiškumo faktorius, patys veikėjai pasidarė lyg nesavoje vietoje, veiksmas judėjo į priekį, tačiau visiškai nestebino ir pasirodė užtęstas. O ir pati pabaiga gana nuvilianti, nors iš tikro, nežinau, ko tikėjausi. Na, bet kokiu atveju knyga tikrai įsiminė ir paliko gerą įspūdį.

  • Vertėjas: Lina Tumienė
  • Leidykla: Baltos lankos
  • Puslapiai: 368
  • Metai: 2021
  • Įvertinimas: 4/5

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *