Rašau būdama geros nuotaikos, tai viskas atrodo daug šviesiau nei kartais yra. Dabar džiaugiuosi net kalendoriumi bei nuotraukomis, nes pagal juos ir matau, kas įvyko, kur ėjau ar dalyvavau ir tada, pasirodo, jog ne tik namie sėdžiu su vaiku (ką dažnai mėgstu kartoti savo bff).
Rankdarbiai
Lankučio biblioteka, Dituvos filialas, kaip visada džiugina savo sumanymais. Vieną dieną dekupažu puošėme kavos skardines. Šią techniką norėjau išbandyti jau anksčiau, nes man patinka interjero detalės atliktos dekupažu. Kitą savaitę jau gaminome muilo puokštes. Bet ne tai, kad dvi gėlytes. Ne, ne, kūrėme visą jų kompoziciją iš plastikinių šakelių ir dar anksčiau pagamintų gėlių. Nuo visų kvapų po to net galvą skaudėjo, tačiau buvo labai smagu praleisti laiką moterų draugijoje. Galiausiai puokštę padovanojau mamai.
Visai daug nėriau. Pradėjau bene tris rankines, daug plaukų gumelių. Rankines matyt jau visas užbaigsiu per ateinančius mėnesius. Norėčiau jas parduoti, kaip seksis, bus matyt.
Su jauniausiu sūnum Goštautu sudalyvavom kovo 11-osios eisenoje, aplankėme mano draugę ir jos šeimą Vilniuje. Visą savaitgalį praleidome dviese, susitikome su dar keliomis mano draugėmis, pasivaikščiojome po senamiestį. Kaip aš pasiilgau šio miesto. Per dešimt metų jis tapo toks savas. Už tai kelionė į vieną pusę mašina ir autobusu, bei kelionė atgal traukiniu prailgo. Blogiau nei blogai. Su vienerių metų vaiku gana sunku keliauti vienai. Reikia mašinos.
Fotosesija
su Gabriele įvyko fotosesiją, kurią suplanavom tokią gana eksperimentišką. Nei aš, nei ji neturėjom aiškaus tikslo, kur naudosime nuotraukas, tiesiog norėjome pažiūrėti, kas išeis spalvas derinant su knygomis. Pirmą kartą gyvenime man net buvo atliktas Kornelijos profesionalus makiažas. Labai keistas jausmas jausti tiek visko ant veido, kad net baisu prisiliesti, jog sugadinsi ar ištepsi.
Tėvystės kursai
Prieš pusmetį vyras rado projektą „Neįtikėtini metai“, kuriame 18 savaičių su specialistais vyksta paskaitos tėvystės tema (kaip stiprinti ryšį su vaiku, geriau suprasti jo elgesį, ribos emocijos ir t.t.). Tačiau tada vietų jau nebebuvo. Prieš keletą mėnesių vėl pabandėme laimę, ir šįkart pavyko, tad jau įvyko pirmosios paskaitos nuotoliu. Prisijungiu su Goštautu, galiu jį nešioklėj migdyti ir tuo pačiu nagrinėti įvairias situacijas kartu su dalyvėmis. Labai daug kalbame apie vaiko vadovaujamą žaidimą, kai būtent jis nustato taisykles. Supratau, kad net žaidime labai daug kuriu taisyklių, įsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti ar kaip „teisingai“ žaisti. Tikiuosi po visų kursų pasidalinti įspūdžiais ir su jumis.
Knygos
Visiškai atsilieku su apžvalgomis. Perskaičiau penkias knygas (iš jų dvi audio) ir tik visai neseniai įkėliau vienos apžvalgą. Net šį įrašą rašau jau sekančio mėnesio antroje pusėje. Tad tikiuosi su apžvalgomis prisivyti bent gegužę.
„Žmogus mokėjęs gyvačių kalbą“ – aptarėme knygų klube. Keistoka knyga, kiek neįprasta, o ir pradžia pasirodė tokia lėta. Tačiau, kai užkabino, tai jau vos spėjau paskui. Buvo įdomi grįžti į pagonybės laikus, kartu su pagrindiniu veikėju kalbėti su gyvatėmis, žmogbeždžionėmis.
„Cultish: The Language of Fanaticism“ – kaip kalba pritraukia į bendruomenę, kuri ne visada tokia jau atvira. Nuo sektų iki tinklinio marketingo. Lietuvoje dar ši kalba ne tokia įsigalėjusi kaip knygoje pateikti pavyzdžiai, bet jau po truputį matau tendenciją, ypač atkreipusi dėmesį į MLM „darbo pasiūlymus“ kviečiančius jungtis prie komandos ir nevergauti kitam.
„You’ve reached Sam“ – spėjau apžvalgą parašyti. Patiko idėja, jos pateikimas, bet ne išpildymas. Silpni, lėkšti veikėjai.
„Simonas“ – neištikimybės tema mane labai triggerin’a, o čia jos su kaupu. Tačiau knygos pabaigoje jau priėmiau šį faktą ir žvelgiau už jo, į gilesnius moterų paveikslus. Tad galiausiai knyga patiko.
„Pranešėjas ir prezidentas“ – nežinau, kiek dar liko neskaičiusių šios knygos. Lyg lietuviškasis detektyvas. Daug faktų buvo jau girdėtų, tačiau negirdėti prikaustė ir kėlė daug klausimų.
Ačiū, kad skaitėt ir iki kitų susirašymų!
