Pagaliau neteko nusivilti knygos populiarumu ir kitų skaitytojų rekomendacijomis. Kartelė buvo aukšta, tad pradėdama skaityti bijojau, kad bus ne mano stiliaus romanas ir man nepatiks. O kaip klydau! Tiesiog mėgavausi šiuo lengvu vasaros skaitiniu.
Knygos pabaiga nuspėjama, bet tai nesugadina įdomumo. Susipažįstame su pagrindiniais veikėjais, pamažu prie jų priprantame, daugiau išsiaiškiname apie jų praeities nuoskaudas ir klaidas. Tikrai kiekvienas jų unikalus ir savitas, vertas dėmesio, tad autorė neskuba, leidžia kiekvienam pasireikšti. Miestelio bendruomenė taip pat verta ypatingos vietos širdyje. Realiame pasaulyje tarpusavio paskalos tikrai sugadintų ne vieną draugystę. Tačiau čia tai pateikta su humoru, labiau patampant vienas kitą už jautrių stygų ir labiau žvelgiama kaip į mažo miestelio neišvengiamybę. Juk nebūna tobulų šeimų be pykčių.
Kaitinanti kraują pagrindinių veikėjų dinamika. Naomė ir Noksas labai skirtingi, kiekvienas savaip mato ir interpretuoja problemas, ieško joms išeičių. Jų jausmai tiesiog pačią šildė, teikė vilties žavėjo. Kaip vis dėlto žmogiška yra bijoti, net kai ta baimė pasidaro didesnė nei noras būti su kitu žmogumi. Labiausiai nustebino Naomės ir Nokso amžius. Jei nebūtų patys pasisakę, tikriausiai pamanytum, jog jiems abiem yra iki 30. Bet vėlgi, visi žmonės skirtingi, visi turi savų norų ir jų siekia kitaip.
Skaitant knygą tenka save stabdyti ir leisti mėgautis istorija. Norisi tiesiog lėkti puslapiais bei istorijos vingiais. Todėl rekomenduoju šį romaną pasiilgusiems romantikos, karštų jausmų ir ieškantiems trupučio šeimos dramos.
- Vertėja: Jurgita Jėrinaitė
- Leidykla: Jotema
- Puslapiai: 512
- Metai: 2023
- Įvertinimas: 4/5
- Sostinės millennialsų balsas
- Geneali moteris, tik be vertybių
- Kodėl niekas neperspėjo, kad bus ašarų?
- Knyga, verta N-20 cenzo
- Trumpai, aiškiai, neklaidžiojant po veikėjus
Lucy Score “Tai, kas niekada nesibaigia”