Jei ne, tai jūs tikriausiai vieni iš paskutinių jos neskaitę. Buvo įdomu skaityti prieštaringas apžvalgas: vieniem geriausia metų knyga, kitiem – visiškas nusivylimas. Aš būčiau kažkur per vidurį. Nors, reikia pripažinti, vien dėl užkeltų lūkesčių ši knyga įgauna daug kritiškesnį žvilgsnį.
Pusiau detektyvas, pusiau meilės romanas, tad nėrimo į vieną temą giliau nesitikėkite. Meilės istorija graži, nuspėjama, šeimos drama gana graudi, bet vėlgi per švelniai pateikta, na, o detektyvinė linija – tik išlaikyti dėmesio išlaikymui. Matyt, autorė bandė apimti plačią auditoriją. Ir jai pavyko.
Pagrindinė veikėja Kaja – visiškai apleista savo tėvų, brolių ir seserų. Nei socialinė darbuotoja nei vaikų teisės – niekas jos negali pagauti. Na, o galiausiai ji tampa pelkių ir gamtos eksperte, kuria žavisi visi vyrai. Gražu. Bet nelabai įtikina. Ir jos naivumas, neapsisprendimas kartais labai erzino. Tas pastovus bėgimas, slapstymasis. Nori pritapti, bet lyg ir nenori, nesistengia. O kur dar tie žavieji vyrukai, kurių vieno žmogžudystė tiriama.
Gamtos aprašymai tikrai gražūs, negaliu prikibti. Dažniausiai jų nemėgstu, tačiau šįkart skaičiau lengvai, gana aiškiai viską įsivaizduodama. Žinoma, tam įtakos turėjo ir pačios autorės profesija bei asmeninis gyvenimas.
Įdomus faktas: Delia Owens šeimos narys yra įtariamas žmogžudyste Zambijoje. Šeimą norima apklausti, tačiau jie pabėgo atgal į Ameriką.
Galbūt kurią dieną pažiūrėsiu ir filmą. Bus įdomu palyginti.
- Vertėjas: Anita Kapočiūtė, eilėraščius – Vidas Morkūnas
- Leidykla: BALTO
- Puslapiai: 416
- Metai: 2021
- Įvertinimas: 4/5
Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“