Norėčiau tikrame gyvenime sutikti tokį žmogų kaip detektyvas Bernis Giunteris. Čia persikeliame į 1936-ųjų Berlyną, kai nacionalsocialistai jau manosi esantys visagaliai, ant žurnalų viršelių puikuojasi karikatūros pašiepiančios žydus, o pati sostinė ruošiasi Olimpinėms žaidynėms. Ta proga antisemitiniai plakatai bent jau keletui dienų nuimami, o namų fasadai pagrindinėse gatvėse perdažomi. Juk taip gera gyventi Vokietijoje! Čia ir susipažįstame su žaviuoju buvusiu policininku, dabar jau detektyvu, Bernhardu Giunteriu. Jo pagrindinis darbas – ieškoti dingusių žydų, išsiaiškinti, ar jie vis dar gyvi, o galbūt koncentracijos stovyklose. Tačiau vieną dieną jam tenka daug sunkesnė užduotis – išnarplioti žmogžudystę.
Šiame romane leidžiamės į Vokietijos tamsumas. Tai istorinis detektyvas, tad konteksto čia apstu. Sužinome, kaip veikė biurokratija, kaip buvo dorojamasi su nepritariančiais bei pamatome kasdienį žmonių gyvenimą. Net ir pačios Olimpinės žaidynės pasitarnauja labiau kaip kuriamas istorinio meto kontekstas, o ne tikslinga siužeto linija. Čia autorius gerai padirbėjo, sugebėjo vystyti ne tik veiksmą, bet ir parodyti prieš Antrąjį Pasaulinį karą vyravusias nuotaikas.
Jūs tik pabandykite pasakyti ką ne taip, kas galbūt nepatiktų partijai ir vakarą užbaigsite upelio dugne. O čia ir atsiskleidžia visa detektyvo kalbos išmonė. Jo sarkazmas bei juokeliai man buvo tokie artimi, kad tiesiog krizenau. Bernis pokalbyje su kitais labai subtiliai ir netiesiogiai išreikšdavo tikrąją nuomonę apie politiką ir šių dienų Berlyną. Truputį sužinome apie jo asmeninį gyvenimą, tačiau ne per daug, todėl tikiuosi, kad kitose dalyse galbūt dar geriau pažinsime šį moterų viliotoją. Vienintelis dalykas, truputį trikdęs, buvo tai, jog dažnai jis galvojo savo „kitu galu“. Toks jausmas, kad moteris kone nykstanti rūšis, tad reikia žvelgti į kiekvieną kaip į galimybę poruotis.
„Kovo našlaitės“ – tai pirmoji „Juodojo Berlyno“ („Berlin Noir“) trilogijos dalis. Tačiau patį detektyvą Bernį Giunterį galime sutikti net keturiolikoje autoriaus Philip Kerr romnaų. Ši mano pažintis su juo pirmoji, bet tikrai ne paskutinė.
- Vertėjas: Vytautas Petrukaitis
- Leidykla: Briedis
- Puslapiai: 304
- Metai: 2021
- Įvertinimas: 4/5
Už knygą dėkoju leidyklai „Briedis“. Tai nedaro įtakos mano vertinimui. Juk nuo to skaitymo patirtis nepasikeičia.