Trent Dalton „Visi mūsų tviskantys dangūs“

Leiskimės į nuotykius, stebuklus ir naujas draugystes. Norėjau dar pridėti ir „į vaikystę“, bet tokios vaikystės kaip pagrindinės veikėjos Molės – niekam nelinkėčiau. Patirianti psichologinį smurtą, nepriteklių, patyčias ir net tapusi našlaite, ji nepraranda savo vaikiško naivumo, tikėjimo raganiais bei stebuklais, kurie nukrenta iš dangaus.

Šiame romane pasinersite ne tik į odisėjinę kelionę per Australijos gamtą, bet susipažinsite su ja iš daug arčiau, atkreipsite dėmesį į kiekvieną gražiausią smulkmeną, išgirsite Japonijos folkloro bei legendų, mėgausitės poezija ir kvėpuosite pačiu gyvenimu. Autorius sujungia savo kūrybinį bei žurnalistinį talentus ir smulkmeniškai, detaliai, kruopščiai bei labai įtraukiančiai pasakoja apie tokius skirtingus dalykus kaip Antrojo pasaulinio karo technika, šeimos drama, kuo tikriausia nenugražinta realybė po miesto bombardavimo bei magija.

O kas gali būti bendro tarp dvylikos metų našlaitės, būsimos aktorės Gretos ir japonų karo lakūno? Kad ir skirtingai žvelgdami į pasaulį, juos vienija draugystė bei tas pats kelionės tikslas – rasti raganių, prakeikusį Molės šeimą, nors, žinoma, priežastys gali ir nesutapti. Todėl dažni Gretos nutylėjimai, Molės stebuklų paieškos, karo lakūno prisiminimai taip įtraukia ir visiškai nukelia į nematytus pasaulio užkaborius.

Nesu detalių aprašymų gerbėja, man norisi veiksmo, dialogo, gilesnių pamąstymų ar tiesiog gyvenimiškų, bet įdomių situacijų. Ir būtent šiame romane visko buvo tiek, kiek reikia, net tie patys Australijos gamtos aprašymai taip įtraukė ir viliojo, kad norėjosi pamatyti daugiau, norėjosi išgirsti ir daugiau istorijų japono lūpomis, sudalyvauti ir sekančioje šios keistokos kompanijos kelionėje.

Teko girdėti atsiliepimų, kad pirmoji Trent Dalton knyga, tapusi bestseleriu, „Berniukas nuryja visatą“ daug geresnė, paveikesnė ir na, šioji antroji kiek nublanksta. Paneigti ar patvirtinti šių atsiliepimų negaliu, nes pirmoji knyga dar tik laukia savo eilės, kuri tikrai ateis 2022-aisiais. Tačiau vėlgi norėčiau ir pati sau priminti, kad kiekviena knyga randa savo skaitytoją, savo auditoriją, todėl kartais pravartu atsisakyti to paties autoriaus knygų lyginimo bei užsikeltų ar sumažintų turimų lūkesčių, ir tik tada atvira širdimi mėgautis parašyta istorija.

  • Vertėjas: Povilas Gasiulis
  • Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
  • Puslapiai: 448
  • Metai: 2021
  • Įvertinimas: 5/5

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *