Daugelis pasakytų, kad labiau verta skaityti knygą nei žiūrėti ekranizaciją pagal ją. Bet nebūtinai. Leidžiami tokie knygų mastai, kad tiesiog neįmanoma visko perskaityti, todėl kartais tikrai smagu pasitenkinti tik filmo peržiūra ir nelyginti šių dviejų dalykų.
Yra net tokių knygų, kurias perskaičiusi taip nusivyliau, kad net nenorėjau žiūrėti serialo ar filmo: Caroline Kepnes „Tu“, Sally Rooney „Normalūs žmonės“.
O buvo ir tokių, kad filmai labiau patiko: Alice Sebold „Numylėtieji kaulai“, J.R.R. Tolkien „Žiedų valdovas“ (knygų niekaip nesugebu įveikti), Suzanne Collins „Bado žaidynės“.
Arba dar geresnė kategorija. Knyga taip sužavėjo, kad net ir filmo nebereikia ir nebesinori žiūrėti, nors niekada nesakau niekada: Kazuo Ishiguro „Neleisk man išeiti“, John Steinbeck „Apie peles ir žmones“, F. H. Burnett „Paslaptingas sodas“.
Ir atvirkštinis variantas, filmas matytas, tad gal knygos nebeskaitysiu: „Popieriniai miestai“, „Trys metrai virš dangaus“, „Dingusi“, „Pagauk jei gali“, „Valgyk, melskis, mylėk“.
Šis sąrašas galėtų būti ir ilgesnis, tik jau sunku atsekti visas knygas ir jų ekranizacijas. O šioje nuotraukoje matote mano dar neskaitytas knygas, turimas lentynoje, ir pagal kurias nemačiau nei filmų, nei serialų. Galėčiau dar pridėti „Raganiaus“ seriją bei Elena Ferrante „Neapolietišką sagą“.