Tam kartui gerai. Atrodo, skaičiau prieš porą savaičių, bet norint bent kažką prisiminti, tenka gerokai pamąstyti. Vienintelis ryškus prisiminimas, šios knygos išskirtinumas yra tai, kad vaiduokliai vyrai ir atrodė kaip tikri nuogi vyrai, turėjo penį. Ir autorius neleido to pamiršti, pakartojo net ne vieną ir ne du kartus.
Temų daug, gal net per daug: Argentinos klimatas, emigrantų darbas, gyvenimo sąlygos, merginos lytinė branda, gyvenimo ir mirties sandūra, šeimos buitis. Bandyta aprėpti viską, bet tuo pačiu ir nieko, todėl viskas iki galo atrodo neišplėtota. Vos tave užkabina viena tema, žiūrėk, jau judame toliau ir nebegrįžtame arba pritrūksta gilesnių įžvalgų, praplaukiama paviršiumi.
Tikėjausi vaiduoklių, o jų čia buvo mažiausiai. Vos autorius pamini kažką įdomesnio susijusio su jais, po poros sakinių jie tarsi išnyksta. Vos išgirstam jų juoką, ir vėl staiga pradingsta. Norėjosi nerti į vaiduoklių pasaulį, suprasti, kodėl jie kabo ant laikrodžio, kodėl jie nuogi, kodėl pasirodo tam tikrą valandą, kodėl jie švenčia naujus būtent taip. Bet nei vienas mano kodėl nebuvo atsakytas. Tiesiog taip yra ir nėra ko čia gilintis. Todėl likau gana nusivylusi.
Nebuvo viskas taip blogai. Autorius tikrai įtraukiančiai pasakoja istoriją. Klausaisi dialogų, lyg pats dalyvautum veiksme ir lauktum naujųjų išvakarės. O pabaiga taip pat verčianti susimąstyti. Visgi to nepakako knygos geram įvertinimui ir tuo labiau, kad išliktų atminty. O gal aš kažko nesupratau, neužčiuopiau esmės?
- Vertėjas: Alma Naujokaitienė
- Leidykla: Rara
- Puslapiai: 160
- Metai: 2021
- Įvertinimas: 2/5