Marius Repšys „Heraklis nr. 4“

Gyvenimo linksmieji kalneliai. Tik jie linksmi tikrai ne visada, galbūt net retai, o ir viršūnės euforija netrunka ilgai, nes tenka kristi žemai, o kelio priekyje net nematyti. Tokia ir ši knyga, apie tikrą kelionę nuo darželio iki psichiatrinės ligoninės, neaplenkiant mokyklos, studijų teatro akademijoje bei darbo užkulisių teatro scenoje, filmavimo aikštelėje. O kur dar patyčios, bemiegės naktys, gastrolės, savikritika, veiklų apsėdimai, neigiamos bei savižudiškos mintys, perfekcionizmas. Viskas veda tik į vieną – visišką kontrolės praradimą bei diagnozę: bipolinis sutrikimas.

Autorius atvirai dalijasi savo gyvenimo epizodais. Kai kurie iš jų išgalvoti, kai kurie tikri, bet taip pat paveikūs. Kartais maži pasakotojo Heraklio pralaimėjimai atrodys hiperbolizuojami, nesuprantami, juk kam taip jaudintis, tai tik viena nesėkmė, vienas bandymas. O kartais noras pirmauti, padaryti geriau, daugiau, bus tokie suprantami, kad net pačiam skaudės.

Veiksmo daug. Čia nestabtelsim pasigrožėti gamta ar gyvenimo malonumais. Tiesiogine to žodžio prasme žirgliuosim gyvenimu greit, kartais tiesiog vos paminėdami įvykį (šiuo atžvilgiu, ar tada verta jį iš vis minėti tik dėl minėjimo). Keliausime trimis istorijomis: kai Heraklis jau yra psichiatrinėje, Heraklio metai iki jos ir paties sukurtas Varnos pasakojimas.

Visos trys istorijos leidžia geriau pažintį patį Heraklį bei griauna mitus, galbūt anksčiau turėtas nuostatas. Niekas iš gero gyvenimo neatsiduria psichiatrinėje ligoninėje, niekas nenori sirgti ar net turėti psichologinių problemų, juk tai reiškia, kad kažkas su tavimi negerai. Tačiau taip nėra, autorius normalizuoja ligą, parodo, jog su ja susidurti gali bet kas iš artimų, o kartais tai net visai nepastebima ir užklumpa netikėtai (blogos mintys tampa norma ir tiesiog jas bandai išgyventi nesuvokdamas, kad gal taip neturėtų būti).

Dėkoju autoriui už nuoširdumą, atvirumą, knygą apie paprastą žmogų su dideliais, galbūt kartais net per dideliais, siekiais, ir tiesiog pačią paprasčiausią kalbą, be jokių nuokrypių, gilių metaforų. Kaip buvo, taip ir parašyta. Tai knygai suteikia visą emocijų paletę, jaučiamas ir nuoširdus pyktis, ir juokas iš visiškai komiškų situacijų ir desperacija sunkiomis akimirkomis.

  • Leidykla: BALTO
  • Puslapiai: 240
  • Metai: 2021
  • Įvertinimas: 4/5

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *