Distopija, bet tik kol kas. Oderyje darbą turi visi, nes neturintieji – deportuojami. Per tris istorijas atskleidžiamas visas miesto mechanizmas. Čia gyvena Alanas, jį paliko žmona, o po kurio laiko netenka darbo ir šiai problemai išspręsti laiko vis mažėja. Kituose puslapiuose miesto meras pasakoja apie Oderio, kurį supa sienos ir vis daugėja griežtesnių taisyklių, atsiradimą. Ir galiausiai viską papildo taiklios ištraukos iš esė rinkinio. Iš pradžių šis trijų lyg atskirų istorijų pasakojimas blaškė, vėliau kaip tik vienas kitą papildė ir leido suprasti tikrąsias deportavimo pasekmes, bet tuo pačiu ir visai logiškas priežastis, kodėl būtent taip, o ne kitaip viskas turi atrodyti.
Tikriausiai šis knygos vertinimas būtų gerokai žemesnis, jei ne pabaiga. Pradžioje Alano charakteris pasirodė visiškai ne laiku ir ne vietoje, ir tiesiog visą laiką galvojau, o kam jis čia iš vis reikalingas. Ta jo šizofrenija (mano vidinio kritiko įvertinimas) iš vis erzino kaip niekas kitas. Ir tik pabaigoje viskas kuo puikiausiai susidėliojo į vietas, supratau net pačias nelogiškiausias mintis. Todėl autoriui ploju atsistojusi už šį žingsnį bei sumaištį.
Tikriausiai kiekvienas esate pagalvoję, o kad visi turėtų darbo, nebūtų gatvėse benamių, o tie, kas gyvena iš pašalpų, patys ir susimokėtų už gydymą. Visos šios temos ir dar kontroversiškesnės atskleistos iš politiko bei miesto gerovės perspektyvos. Būtent per Endriu apklausą sužinome, kodėl tokios idėjos atsirado, kaip jos buvo vystytos, kokie prieštaravimai galėjo atsirasti bei kaip savo sprendimus vėl reiktų pagrįsti. Skaitydama šį interviu vis linkčiojau galvą ir tikrai su daug kuo sutikau bei mačiau, kaip tai veiktų realioje visuomenėje. Bet po kurio laiko įsijungė moralinis kompasas, ar tikrai viskas jau taip gerai. Tad konkretaus atsakymo nerasite, o pasikapstyti kartu ir po savo mintis visai smagu.
Nesu skaičiusi daug distopijų, o tuo labiau lietuviškų. Vienintelė knyga, kurią tikrai galėčiau įvardyti tai Marijaus Gailiaus „Oro“, ji buvo mano praeitų metų atradimas. Bet tuo metu matyt knyga atsirado tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Teminiu atžvilgiu šių knygų net neįmanoma lyginti, bet abi tikrai vertos dėmesio. Todėl, jei ieškote naujo vėjo lietuvių literatūroje, drąsiai rekomenduoju Dainiaus Vanago „Oderis“.
- Leidykla: Baltos lankos
- Puslapiai: 272
- Metai: 2021
- Įvertinimas: 4/5
P.S. Kiekvieną mėnesį skaitau bent vieną #lietuviurasytojas knygą. Kviečiu prisijungti.