Taip tikroviškai viskas aprašyta, jog guglinau, ar tokia grupė egzistavo. Broliai ir pora draugų įkuria „The Six“ grupę, kuri netrukus išpopuliarėja. Lygiagrečiai pasakojama ir apie Daisy Jones kopimą į aukštumas. Ir vos vienos dainos dėka, jų pajėgos sujungiamos ir tai nenumaldomai žadą sėkmę. Tačiau pasiekusi viršūnę, grupė išyra ir būtent knygoje narpliojami santykiai nuo pat pradžios iki tos lemtingos dienos.
Įdomiausias pasirodė pats knygos pateikimas. Tai buvo lyg pokalbis su visais grupės nariais, draugais, prodiuseriais. Kiekvienas veikėjas tą pačią situaciją matė skirtingai, kai kur net visai priešingai. Kurio teisybė, lieka spręsti pačiam. Būtent iš pačių veikėjų išgirdome visą istoriją: kaip kuriamos dainos, įrašomas albumas, vyksta koncertai ir vakarėliai.
Kiekvienas grupės veikėjas apie save ar kitus narius atskleidė tam tikrą nuomonę, kuri vis persipynė su kitų. Todėl čia kiekvienas pateikiamas iš skirtingų perspektyvų. Kai kur to tikrai užteko, tačiau kartais norėjosi to tikrojo vaizdo, neužglaistyto nežinojimu. Pasirodė, kad kuriama įtampa tarp Daisy ir The Six kiek pritempta, dirbtinė, ir tie jausmų šokinėjimai atsiranda tik dėl to, kad būtų apie ką rašyti.
Autorė tikrai nuostabiai aprašo kuriamos muzikos procesą, kaip gimsta daina, kokio įkvėpimo jai reikia bei kaip visi dirba prie muzikos kūrimo. Apie tokius užkulisius ir kiek vargo, pykčio ir ašarų tai kainuoja, niekada nebūčiau pagalvojusi, nes turėjau įsitikinimą, kad grupės nariai visada privalo dėl visko sutarti ir viską daryti kartu. Žinoma, po to seka fotosesijos, interviu bei koncertai. Tik pačioje romano pabaigoje pajutau to tikrojo koncerto alsavimą. Pradžioje jie pasirodė lyg tarp kitko, žiūrovai lyg ir yra, jiems lyg ir patinka, bet dėmesys nukreipiamas į vakarėlius. Pabaigoje viskas priešingai, koncentruojamasi ties atmosfera scenoje, žvilgsnis kažkiek krypsta ir į žiūrovus, o dūzgės tampa tik fonu. Na, gal visam paveikslo atskleidimui tokio pokyčio ir reikėjo.
Romanas tikrai įtraukė. Tikėjausi lengvumo jausmo, tokį ir gavau. Tačiau tai nereiškia, kad viskas labai paviršutiniška. Ne, priešingai. Apie narkotikus, jų vartojimą, poveikį sau ir kitiems aplinkiniams pasakojama taip gyvenimiškai bei atvirai, kad tiesiog jauti tuos išgyvenimus savyje. O kur dar nusivylimo jausmas, šeimos kūrimas bei siekis ją išsaugoti. Ne visos temos gali pasirodyti aktualios, bet vis tiek nepaliks abejingų.
Tai yra pirmasis mano skaitytas Taylor Jenkins Reid romanas. Jų yra tikrai ir daugiau: „Septyni Evelinos Hugo vyrai“, „Vienintelė (tikra) meilė“, „Malibu ant bangos“ ir kiti. Apie visas šias knygas girdėjau gana gerus atsiliepimus, o ir Daisy Jones nenuvylė. Tad nors tai yra pirmas, tačiau ne paskutinis šios autorės skaitomas romanas.
- Vertėjas: Bronislovas Bružas
- Leidykla: Alma Littera
- Puslapiai: 368
- Metai: 2020
- Įvertinimas: 3/5