Rasa Sagė „Tavo likimo krašteliu einu“

Moteriška konkurencija: dėl vaikinų, dėl darbo vietos, dėl populiarumo ar vietos po saule. Kam tai nepažįstama? Tikriausiai net vyriškoji giminė galėtų pripasakoti apie tai istorijų. Kartais neapykanta tarp moterų yra pagrįsta, bet dažniausiai tai visiškas nesusipratimas, tolerancijos stoka ar tiesiog nesusikalbėjimas. Taip ir šioje Rasos Sagės knygoje „Tavo likimo krašteliu einu“. Pagrindinės romano veikėjos Simona ir Auga yra kolegės, gana gerai sutariančios, bet dėl neaiškių priežasčių tarp jų atsiranda trintis su pavydo prieskoniu. Nuo to kenčia visi aplinkiniai ir net darbo našumas. Tad vadovo, kuris yra Augos gyvenimo draugas, laukia sunki užduotis šią problemą išspręsti. Ir vėlgi, šis sprendimas nepalieka abejingų, vienaip ar kitaip paliečiami visi. Gal ne tiesiogiai, gal susiklosčius aplinkybėms, bet viskas pasikeičia, ir tikrai ne visiems į gera.

Tema bei knygos išpildymas labai įdomūs. Vienas mestas akmuo į vandenį sukelia aplink save ratilus, kurie vis didėja ir pasiekia kulminaciją bei galiausiai pranyksta. Kiekvienas skyrius atskleidžia vis kitą paveiktą žmogų: bendradarbį, vaikiną, draugę ir tt. Jų istorijos persipina bei susijungia. Kartais tas poveikis nėra tiesioginis, kone atsitiktinis, paveiktas visai kitų aplinkybių. Tad ir kai kurie veikėjai (draugės anyta, bendradarbio mama, kolegės brolio simpatija…) istorijoje atrodo lyg iškritę iš konteksto ir istorija be jų visiškai nepasikeistų. Žinoma, visai įdomus ir jų pasakojimas, bet ar reikalingas, nemanau.

Romanas lengvas, neįpareigojantis bei kasdieniškas. Kiekvienam gali nutikti tokia situacija kaip bet kuriam iš knygos veikėjų. Todėl įsijausti į jų vaidmenį labai lengva. Autorė puikiai atskleidžia kasdienybės pojūtį, kaip kito veiksmai gali paveikti tavo emocinę būseną ir apskritai apversti gyvenimą aukštyn kojom. Todėl šią knygą rekomenduoju kaip poros vakarų romaną, kuris gal neatsakys į vidinius klausimus, bet leis nuo jų pailsėti.

P.S. Kiekvieną mėnesį skaitau lietuvių autorių knygas. Kviečiu prisijungti ir jus. Daugiau mano įspūdžių apie #lietuviurasytojas galite rasti Instagram (panele_zidziunaite). Kai kurios knygos man tapo visišku atradimu, kai kurių net nebūčiau paėmusi į rankas, o kai kurias rekmendavo bibliotekininkė ar draugai.

Užslėptas pyktis dar blogiau. Pagalvok, kiek kartų ant Martyno pykai, nors sakei, kad nepyksti. Kiek visko tarp jūsų buvo. <…> Jei jau pasirinkai su juo būti, tai būk ir nepyk. Jei tavo gyvebimas būtų knyga pavadinčiau ją slapto pykčio dienoraščiu. (p. 50)

  • Leidykla: Alma Littera
  • Puslapiai: 272
  • Metai: 2019
  • Įvertinimas: 2/5

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *