Visada skaitydami knygą ar žiūrėdami filmą įsivaizduojame, jog narkomanai yra atstumtieji, augę asocialiose šeimose, patyrę smurtą ar tiesiog patys nusiritę į bedugnę. Žinoma, yra daug galimų „kodėl“, bet visada galvojame apie paties narkomano bei jo šeimos kaltę. Nes jau mano vaikui tikrai niekada taip nebūtų, jis juk mylimas, viskuo aprūpintas, turi išsilavinimą, draugų. O jei mano vaikas įklimptų į narkotines medžiagas, kieno tai kaltė? Mano, kaip vieno iš tėvų, aplinkos spaudimo, vaikino? Kaip išgelbėti savo atžalą? Tokie ir panašūs klausimai kyla ir pagrindiniam romano veikėjui Saimonui, kai jo dukra Peidž pabėga iš namų pas savo smurtaujantį vaikiną, taip pat priklausomą nuo narkotikų. Vieną dieną Saimonas ją užtinka parke grojant gitara, tačiau pameta jos pėdsakus, o po poros mėnesių abu tampa įtariamieji žmogžudystėje. Saimonas, bandydamas sužinoti tiesą, įsivelia į painią bylą, kurioje karaliauja religinis kultas, žmonių dingimai bei nusikalstamas pasaulis.
Detektyvų esu skaičiusi vos porą, nes man sunku atlaikyti jose perteikiamą įtampą. Na, nervai nelaiko, todėl dažnai šokinėju per puslapius, sužinodama, kas buvo, ir vėl grįždama į skyriaus pradžią. Šioje knygoje taip elgtis nereikėjo, nes autorius taip tolygiai artėja link įtampos epicentro, kai jau trauktis būna per vėlu. Tada nuraminimui įterpia herojų vidinius išgyvenimus, prisiminimus, kurie leidžia pajusti tikrąsias veikėjų asmenybes bei užimamą vaidmenį. Knygos vadinamieji geriečiai ir blogiukai nebeatrodo tokie geri ar blogi, jie įgauna pusiausvyrą, parodomas jų tikrasis pasaulis bei supantys išgyvenimai, aplinkybės, kuriose jie atsidūrė. Todėl kiekvienas romano veikėjas atrodė svarbus, domino net atraeilių žmonių likimas.
Perskaičius epilogą visgi pagalvojau, kad visko kiek per daug. Žinoma, tai prideda knygai visiško užbaigtumo, nes atsakoma į visus anksčiau likusius klausimus. Tačiau norėjosi ne tokio dramatiškumo. Tai pirmoji Harlan Coben knyga, kurią skaičiau, todėl nenumanau, koks kitų jo romanų išbaigtumas. Tikrai skaitysiu ir daugiau šio rašytojo knygų, nes tokie detektyvai kaip „Pabėgimas“ įtraukia, užduoda vidinių klausimų bei apmąstymų, nors kai kam gali atrodyti kaip neįpareigojantys poros dienų skaitiniai.
„Klausimas: ar galėtumėte nužudyti žmogų? Atsakymas: ne, žinoma, ne. Klausimas: ar galėtumėte nužudyti žmogų tam, kad išgelbėtumėte savo vaiką? Atsakymas?…
- Vertėjas: Renata Petrylaitė
- Leidykla: Jotema
- Puslapiai: 368
- Metai: 2019
- Įvertinimas: 4/5