Metų nusivylimas. Perskaičiusi knygos anotaciją tikėjausi kažko naujo, negirdėto. Juk rašoma apie nuo gimimo aklą merginą, kuri operacijos dėka pradeda regėti pasaulį bei sutinka svajonių merginą. Vis matydavau atsiliepimus apie šį debiutinį romaną. Daugumai jis pasirodė gana prastas – netikėjau. Įsitikinau. Šios knygos niekam nerekomenduoju, tiesiog yra per daug gerų romanų, kad gaištumėte laiką su šiuo. Na, o aš jį užbaigiau tik mini intrigos vedama.
Nova jau daugiau nei dvidešimt metų akla, dirba vertėja policijoje, turi mėgstamiausią kavinę, puikiai orientuojasi mieste, namuose. Vieną dieną brolis Aleksas ją įkalbina operacijai, kuri pakeis visą jos gyvenimą. Žinoma, apsisprendimas nėra lengvas, juk susiduriama ir su psichologinėmis problemomis, ypač tada, kai aklumas lydi visą gyvenimą. Bet štai Nova tam pasiryžta ir panašiu laikotarpiu susipažįsta su Keite, ištekėjusia architekte. Tarp jų užsimezga ypatinga draugystė, atrodo tik kartu jos jaučiasi saugios bei mėgaujasi gyvenimu. Tačiau problemos persekioja abi merginas, tad čia jos išsiskiria, vėl susitinka, vėl išsiskiria vėl susitinka. Tie motyvai taip paviršutiniškai atskleisti, jog tiesiog neįtikina. Atrodo, tai tikrai galėtų būti graži meilės istorija, bet ji labai prastai išvystyta, jausmai lieka kažkur labai giliai užkasti ir kartais tik vos vos pasirodo, o labiausiai juos veikia aplinkybės. Tad visame romane tik aplinkybės ir lemia šių dviejų merginų draugystę. Geram romanui to tikrai neužtenka. Norėjau daugiau sužinoti apie Novos kasdienybę, jos darbą policijoje. Šis buvo paminėtas gal tik porą kartų, bet per daug neįsitraukiant į detales. O Keitės vidinis dialogas Novą vis vadinant vertėja gana blaškė ir atrodė visiškai nenatūralus.
2019-ųjų geriausias debiutinis romanas (pasak „Romantic novel awards“) turi ir teigiamų dalykų. Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog naujai iškeptiems matantiems taip sunku psichologiškai. Jie kaip suaugę kūdikiai, kurie kortelėmis mokosi spalvų, objektų, kūnų. Jie neaprėpia visumos, nejaučia gylio ar atstumo tarp daiktų. Atrodo, kad mašinos plaukia, stiklinė kitame kambario gale visai ranka pasiekiama, o stiklas negali būti perregimas. Aprašytos problemos atskleidė baimę, kuri mums atrodo nesuprantama, todėl tik tai palaikė romaną įdomų bei minimaliai vystė vienos iš pagrindinių veikėjų charakterį.
Viename interviu autorius teigė, jog tai buvo dvi atskiros istorijos. Viena apie aklą merginą vėl pradedančią matyti, o antroji apie buitinį smurtą patiriančią architektę. Tačiau jos abi buvo per trumpos romanams, tad jas sujungė bei nekeitė veikėjų lyties. Todėl ir turime romaną apie dvi įsimylėjusias merginas. Kaip ir visa istorija, taip ir ši merginų meilė pasirodė labai paviršutiniški, todėl, jei skaitysite knygą, tiesiog neskaitykite.
- Vertėjas: Vaida Kelerienė
- Leidykla: BALTO leidybos namai
- Puslapiai: 400
- Metai: 2020
- Įvertinimas: 2/5