Jei sakiau, kad sausis buvo blogas, tai apie vasarį matyt reiktų patylėti. O tai vėl prisikalbėsiu. Nors visgi žiūrėdama į kalendorių bei nuotraukas, bandydama atsekti dienas bei įvykius, gerų dalykų buvo daugiau nei blogų. Tačiau dažnai taip būna, kad negeri jausmai, pykčiai bei niūrios mintys įsimena ilgiau nei teigiami nutikimai.
Priklausau net dviem klubams
Vyko pirmasis knygų klubo „Marios laiko“ susitikimas Priekulėje. Po poros savaičių ir antrasis jau pačios knygos išsirinkimui. Nevairuoju, tad susisiekimas su Priekule gana sudėtingas. Tačiau Ievos Simonaitytės muziejus bei klubo moterys traukia kaip magnetas savo jaukumu. Toks išėjimas iš namų bei klubo atmosfera suteikia pakilios nuotaikos. Tikiuosi ir kiti susitikimai bus tokie įdomūs.
Dituvos bibliotekos mezgėjų klubas. Pasirodo net toks yra! O kaip nudžiugau sužinojusi apie jo egzistavimą. Bibliotekininkė ir organizatorė mane taip įtraukė į bendruomenę, kad per pirmąjį susitikimą turėjau garbės pamokyti moteris bei merginas nunerti vąšeliu trispalves plaukų gumeles (vyko kaip tik prieš vasario 16d). Toks neįprastas įpareigojimas parodyti kitiems kaip reikia nerti ar bent jau pradėti vertė truputį jaudintis, tačiau visi kuo puikiausiai susidorojo su užduotimi. Apie kitų profesionalumą net nekalbu, šios moterys auksarankės.
Dituvos sodų bendruomenės jungtis yra biblioteka. Visų veiklų bei idėjų organizatorė – bibliotekininkė Jurgita. Gyvenime nesijaučiau tokia laukiama kaip čia. Visur einu su sūnumi Gotu, tad ir jis įtrauktas į veiklas ar bent jau išmyluotas kitų moterų. Kartu gaminome muilus, žygiavome vasario eisenoje. Bibliotekos bendruomenė tokia kalbi, šilta, kad geros nuotaikos, optimizmo bei noro veikti pasisemiu dar ne vienai dienai.
Nauji projektai
Pradėjau bendradarbiauti su leidykla VAGA. Koks begalinis džiaugsmas bei noras papasakoti apie jų leidžiamas knygas. Juk leidykla gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Tad tokios grandės pasitikėjimas pakelia ir mano pačios pasitikėjimą savimi truputį aukščiau.
Susitikome su fotografe Gabriele, aptarėme būsimus ar norimus projektus, kaip įsivaizduojame bendradarbiavimą, ką galime pasiūlyti mainais (ne piniginiais, o tai, manyčiau kaip abiem mamom labai svarbu). Jau nekantrauju pradėti bei parodyti ir jums.
Na, ir žinoma, manasis projektas „Įsikvėpkim“. Jau kovo mėnesį turėtų pasirodyti pirmasis interviu. Iki pat pabaigos laikau intrigą ir nesakau pavardės. Bet patikinu, tai nuostabi asmenybė ir rašytoja.
Emocinė savijauta
Galėtų būti ir geriau. Norėjosi išnykti, prasmegti, pabėgti ar tiesiog dingti. Būna visko. Ir dažniausiai tos neigiamos mintys tiesiog praryja gerąsias akimirkas. Todėl čia išrašius mėnesio santrauką matau, kad visgi nebuvo taip blogai. Įvyko daug gero. Džiaugiuosi.