Seniai kada bebuvau tokia nusivylusi knyga. Jei ne skaitytojų geri atsiliepimai, tikriausiai būčiau jos ir neįveikusi. Klampojau lėtai, sakiniai strigo, o istorijos išpildymas pasirodė prastesnis nei vidutinis. Pati siužeto idėja originali bei įdomi. Pagrindinė veikėja Marta vieną dieną tiesiog nebepajėgia normaliai funkcionuoti, turi psichologinių problemų ir karts nuo karto ieško pagalbos. Galbūt tam turėjo įtakos alkoholikė motina ar poeziją kuriantis tėvas. Čia ir bandome pračiuopom apie tai sužinoti. Tačiau apart motinos kai kurių nusišnekėjimų bei didžiausio tėčio palaikymo ir ramybės, nieko gero ir nepamatome. Nors Martos vidinė drama gana įdomi, bet vėlgi, išpildymas pasirodė prastas.
Tikrai nebūtinos baisybės gyvenime, kad jaustumeisi blogai. Galbūt apie tai ir šis romanas. Marta yra kuo paprasčiausia mergina kaip ir visos, todėl jos jausmai ir baimės gana suprantami visiems. Tačiau tas aukos vaidmuo į vienus vartus ir stovėjimas vietoje man tiesiog pabodo. Atrodo, jog visą romaną taip ir nepasistūmėjom į priekį. Labiausiai patiko tetos Vinės vaidmuo, kuri pateikiama iš skirtingų perspektyvų ir priklausomai nuo žmogaus kinta požiūris į ją bei jos pačios gyvenimą. Bet kiti veikėjai blankūs ir praplaukia paviršiumi vos užkabindami.
Visas tas neapibrėžtumas mane atbaidė. Esu skaičiusi ne vieną knygą, kurioje įvardijamos psichinės ligos, ir jos pavaizduotos gana tikroviškai. Jaučiasi tų autorių įdirbis. O čia lyg ant liežuvio galo, ką sugalvojau, tą parašiau ir jokio pagrįstumo nereikia. Tikriausiai dėl to labiausiai esu nusivylusi ir visiškai neįtikinta. O kur dar tas šokinėjimas laike. Pusę paragrafų galėčiau išimti, ir nieko neprarasčiau.
- Vertėjas: Ieva Sidaravičiūtė
- Leidykla: Svajonių knygos
- Puslapiai: 352
- Metai: 2022
- Įvertinimas: 2/5