Visada kovo 8-ąją gaudavau gėlių. Žinojau, kad tai Tarptautinės moters dienos proga. Bet niekada nepagalvojau, ką man ji reiškia. Tiesiog pasidžiaugdavau ir tiek. Tik prieš porą metų pradėjau domėtis feminizmu, matyti tikrąsias problemas su kuriomis moterys susiduria ir galvoti, ką dar galima padaryti.
Anskčiau skaitydama tekstus apie moterų sunkią dalią priimdavau tai kaip normą, nes juk buvo tokie laikai. Tačiau tik perskaičiusi Donato Paulausko knygą „Feminizmas – žodis, kurio nevalia minėti“ pradėjau suvokti tikrąją buvimo moterimi kainą. Taip, ši knyga gal nėra pati geriausia feminizmo tema, bet man, nieko neišmanančiai, ji buvo pradžia, įžanga.
Galite teigti, jog esu naivi, nesusigaudanti aplinkoje. Juk visi žino, dėl ko atsirado feminizmas, dėl ko moterys kovojo. Tačiau kiek žmonių šią informaciją priima. Dažnai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Todėl nepamirškim, ko pasiekėm, ko dar galime siekti ir atskleiskime savo tikrąją galią, kuri yra visų įvairiausių atspalvių.