Daphne du Maurier „Prancūzo įlanka“

Kiekvienas svajoja apie tokį gyvenimo nuotykį. Neišskiriu lyties, nors tai tikriausiai labiau moterų skaitoma knyga. Tačiau kiekvienas retkarčiais bent pagalvoja kaip gera būtų palikti visą šią susikurtą rutiną ir panirti į nuotykį, nesvarbu, trunkantį vos porą savaičių, keletą mėnesių, o galbūt ir metų. Būtent apie tai šis romanas. Dvi susitikusios sielos ieškančios savų nuotykių ir bandančios ištrūkti iš visuomenės sukurtų normų. Išlepusi poniutė, kuri turi absoliučiai viską, tiek nuobodžiauja, kad net persirengusi vyru sumąsto apiplėšti senolę. Tad viskam įgrisus, pasiėmus vaikus ir tarnaitę išvyksta į Kornvalį. Tačiau ir čia jai netenka nuobodžiauti. Ogi miestelį puldinėja piratai. Ir, žinoma, Dona jų nepabijo ir net susibičiuliauja.

Čia ir prasideda visas įdomumas. Jei knygos pradžioje veiksmas atrodė gana lėtokas, tai jau įpusėjus darėsi vis įdomiau. Pasirodo, ir pats piratas buvęs turtuolis, kuris tiesiog ieško nuotykių bei nebenori būti supančiotas kasdienybės rutinos. Dažnai romanas ir nagrinėja šią temą, jog vyrui viską mesti ir palikti namus yra daug lengviau nei moteriai. Nes ši yra įpareigota prižiūrėti šeimą bei auginti vaikus, o jei ir pasiryžta tokiam nuotykiui, po kurio laiko vis tiek nori sugrįžti bei globoti židinį. Galbūt viskas skamba lyg į vienus vartus, tačiau taip nėra, knyga pateikia daugiau apmąstymų ir net kalbėjimo tonas pasidaro svarbus.

Pradžioje pagrindinė veikėja Dona pasirodė be galo erzinanti. Atrodo, turi viską, bet išsidirbinėja ir tik skundžiasi. Tik daug vėliau pradeda aiškėti tikroji priežastis ir daugelis moterų galėtų su ja susitapatinti. Vienintelis dalykas, kuris pasirodė kiek keistas, tai absoliutus veikėjos užsimiršimas, kad turi vaikų. Net pats piratas primindavo, kad ji turi grįžti, juk vaikai laukia. Ir tai ypač keista dėl to, kad kartais tie vaikai išlįsdavo netikėčiausiu momentu kaip patys svarbiausi ir gražiausi Donai žmonės, dėl kurių padarytų bet ką. Tad man čia truputį pasirodė per ekstremalūs minčių šuoliai. Nors gal tokia motinystė yra, vienu metu nori susigrąžinti buvusią save, o kitą – niekada nepalikti vaikų.

Autorė puikiai perteikė veikėjų charakterius. Juos norėjosi mylėti, prie jų prisijungti, kai kurių nemėgti ir galiausiai – nekęsti. Jų mintys bei patys žemiškiausi išsakyti norai pasirodė labai gerai suprantami. Retkarčiais tas nutrūtgalviškumas net įkvėpdavo ir atrodė, kad pati ryžčiausi tokiems nuotykiams. Žinoma, toks žavus piratas ir jo įgula, kad ir kiek būtų geriečiai, žaismingi, ar net nelabai tikroviški, būtų tik didelė paskata tam pasiryžti.

  • Vertėjas: Ieva Sidaravičiūtė
  • Leidykla: Svajonių knygos
  • Puslapiai: 288
  • Metai: 2021
  • Įvertinimas: 4/5

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *