Tikėjausi romano, o gavau kuo tikriausią šokiruojančią autobiografiją. Nors knyga parašyta kone prieš dešimtmetį, Lietuvoje ji išleista tik po „Netflix“ serialo pasirodymo. Autorė žengia per savo gyvenimo tarpsnius ir atskleidžia tikruosius užkulisius iš satmarų chasidų bendruomenės gyvenimo. Tokia bendruomenė iki Antrojo pasaulinio karo net neegzistavo ir jų teigimu genocidas buvo Dievo bausmė žydams už jų gyvenimo būdą. Tad dabar – jokio bendravimo su išoriniu pasauliu, jokio materialumo, svarbiausia – paklusnumas ir griežtos taisyklės visais gyvenimo atvejais.
Nepameluosiu sakydama, jog moterims gyvenimas tokioje bendruomenėje yra tikra kančia ir pažeminimas. Baigei mokyklą, ištekėjai. Viskas. Daugiau jokių mokslų, o tuo labiau pasaulietinės literatūros. Tenka nusiskusti plaukus, dėvėti perukus, atsiduoti sutuoktiniui penktadieniais bei laikytis absurdiškų švaros taisyklių. Ir jei nesi užtikrinta, ar tau jau tikrai baigėsi mėnesinės ar kas čia per dėmelės ant kelnaičių, visada gali nueiti pas rabiną, šis jau tikrai tau patars. Uoj, o kur dar pareiga gimdyt ir gimdyt vaikus, nes kam čia daugiau moterys ir sutvertos. Apie lytinį švietimą geriau jau nieko ir nebesakysiu.
Dabar, kai viską aprašinėju, taisyklės skamba žiauriai ir gana absurdiškai. Tačiau autorė viską aprašo ramiai, pati sau kelia daug kausimų, kad net skaitytojui gali pasirodyti, jog kartais ne viskas taip jau blogai. Bet tai yra tik dėl to, jog toje bendruomenėje kitoks gyvenimas ir neegzistuoja. Visos moterys tai išgyvena, tai kodėl tu negali. Tad ištrūkti iš šio užburto rato reikalauja begalinės valios pastangų. Ši knyga ir yra būtent apie tos valios atsiradimą, apie tikrovės bei taisyklių kvestionavimą ir išėjimą iš bendruomenės. Visi teisiniai reikalai susiję su santuoka ar vaiko globa paliekami jau už knygos ribų. Būtų labai įdomu sužinoti, kaipgi vis tik pavyko teisiškai atsiskirti nuo visų, bet kitu atžvilgiu suprantu, jog po knygos parašymo viskas dar buvo tik procese ir pati knyga pasitarnavo kaip rašytinis šaltinis bei įrodymas apie gyvenimo sąlygas.
Nors knygoje vos keletas dialogų, ji įtraukia savo paveikumu bei lengvu pasakojimo stiliumi. Jaučiausi taip, lyg matyčiau ir girdėčiau autorę būtent tame amžiaus tarpsnyje, kurį ji ir aprašo. Viskas pateikta sklandžiai, be jokių nuokrypių į lankas ar šališko bendruomenės vertinimo. Tai tik paprastos merginos, įkalintos chasidų bendruomenėje atsiminimai, bei bandymas žvelgti toliau už tos bendruomenės ribų.
Prisipažinsiu, kad serialo dar nemačiau, o jis ir nelabai vilioja. Vien pažiūrėjus pirmąsias penkiolika minučių išjungiau, nes tas dramatiškas pabėgimas bei trilerio vertos paieškos truputį atbaidė. Nors galbūt norint susidaryti platesnį vaizdą, reiktų prie jo sugrįžti. Na, bet kokiu atveju knygos įvaizdis nuo to nenukentėjo ir rekomenduoju visiems, kuriems patiko Tara Westover „Apšviestoji“ bei domina tikros istorijos ar moterų padėtis visuomenėje.
- Vertėjas: Ieva Sidaravičiūtė
- Leidykla: Balto leidybos namai
- Puslapiai: 352
- Metai: 2020
- Įvertinimas: 5/5