Jolita Herlyn „Moterų sodas“

Truputis feminizmo, truputis moteriškų pavirkavimų ir daug geriau nei tikėtasi. Iš knygos aprašymo absoliučiai nesupratau, ko galiu tikėtis iš romano, o ir Vokietija, Zanzibaras, lietuvė, kažkokia meilė ar tai apsisprendimai atrodė suplakta į viena. Tik skaitydama jau įsivažiavau ir išsigryninau idėjas. Nors taip, painiavos gana daug: lietuvė, gyvenanti Vokietijoje pas senyvą moterį Frederikę, kuri vis įterpia pasakojimus apie savo prosenelę iš Zanzibaro, o ir pati lietuvė Monika vis nukrypsta į prisiminimus iš studijų laikų. Tačiau visa ši mano bandoma paaiškinti struktūra tekste labai gražiai susidėlioja. Nesijaučia jokio priverstinio nukrypimo, tik natūralus pasakojimas su anksčiau minėtais intarpais.

Mane sužavėjo moterų tarpusavio santykiai bei tvirtas pačių sukurtas ryšys. Monikos ir Frederikės niekas nesieja, o ir amžiaus skirtumas gana didelis, tačiau vieną dieną Monika išsinuomoja visą aukštą Frederikės name ir kartu apsigyvena. Nesužinome labai daug detalių iš praeities, tačiau matome, koks jų tvirtas dabartinis ryšis, kaip jos viena kitai nusileidžia, nutyli nereikalingas detales ar tiesiog gerbia kitos privatumą ir nereikalauja atskleisti visų gyvenimo detalių. Nes juk reikia ir sau kažką pasilikti. Kartais pagaudavau save galvojant, jog su Frederikė neištverčiau, nes jos prisiminimai apie savo prosenelę, Zanzibaro princesę Salmę, nors ir įdomūs, vis kartojami ir kartojami mane išvestų iš kantrybės iš tikrai apkaltinčiau senolę senatvine demencija. Tačiau pačiam romanui tai suteikė egzotiško prieskonio bei kartkartėm stūmė veiksmą į priekį, tuo pačiu parodant ir panašumų tarp visų šių moterų.

Meilės linija pasirodė tokia truputį telemundo presenta. Myli, nemyli, truputis feminizmo, tačiau lydosi prieš vyrą, po to skundžiasi sau mintyse, kaip čia viskas blogai ir niekas nesupranta, nes kam čia kalbėti, geriau mintyse paverkti, o, vėl dėmesys, vėl meilė, ir vėl ratas iš naujo. Po visų audrų ir ramumos, pati pabaiga labai netikėta, tačiau gana juokinga ir tokia lyg iš niekur atsiradusi. Nors gal čia visas romano žavumas ir išskirtinumas. Turiu pripažinti, tikrai įsiminė.

Jolitos Herlyn knygų vis užmatydavau internetinėje erdvėje, bet taip niekad ir nebuvau susipažinusi su autorės kūryba. „Moterų sodas“ yra naujausia jos knyga ir mano pirmoji perskaityta. Rekomenduoju, kas tiesiog nori pasimėgauti gera istorija ir neieško per didelių įsipareigojimų. Na, o aš progai pasitaikius į rankas imsiu ir kokį kitą autorės romaną, nes pasirinkimas tikrai platus.

  • Leidykla: Alma littera
  • Puslapiai: 320
  • Metai: 2021
  • Įvertinimas: 3/5

Leave a Reply

Your email address will not be published.