Visos nelaimės vienam žmogui. Tik atsiribojusi nuo knygos ir jausmų tai supratau. Tačiau skaitymo momentu šią knygą mačiau kaip odę draugystei, meilei, gyvenimui, empatijai. Taip, nors čia labai daug skausmo, tokio skausmo, kuris įveikiamas ne kiekvienam, pati koncentravausi į priešingus jausmus, į gėrio išraiškas. Ieškojau išeities beviltiškose situacijose ir tikėjau romano veikėjais.
Prireikė laiko įsijausti į knygą, suprasti, kada kuris veikėjas pasakoja istoriją. Knygoje sutinkame keturis draugus, kiekvienas įdomesnis už kitą, ir visi tokie skirtingi, kad tikrame pasaulyje, nežinau, ar tokia draugystė egzistuotų. Visi skirtingų rasių, skirtingų orientacijų. Žinoma, norėta parodyti su kokiomis problemomis susiduriama iš šios perspektyvos, tačiau kartais man tai atrodė labai pritempta.
Pagrindinė knygos ašis yra Džudas ir jo vaikystės traumos. Protu nesuvokiama, kiek vienam žmogui lemta iškęsti, skaičiau ir vis kraupau nuo neteisybės, pykau ir norėjau keršto. Tačiau dažnai ir paties Džudo nesupratau, jo santykio su draugais bei aplinkiniais. Tikrai yra žmonių patyrusių tai, ką išgyveno ir Džudas, todėl knyga pribloškia savo emociniu sunkumu. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, kartais pagrindinio veikėjo istorija kiek neįtikima, nes tiesiog neįmanoma, kad absoliučiai visos nelaimės nutiktų tik jam vienam, o keli sutikti žmonės būtų lyg stebuklas gyvenime.
Kai knyga tokia stora, kitas labai svarbus aspektas yra jos vertimas. Čia tik galiu žemai nusilenkti knygos vertėjui Mariui Burokui. Tekstas toks gyvas, tikroviškas, jokių sustabarėjusių sakinių ar negyvos kalbos. Tiesiog skaitai ir mėgaujiesi knyga.
Visgi šis romanas ne kiekvienam. Ne visi supras ar norės suprasti knygos veikėjus, kitiems galbūt pasirodys per daug pritempta ir per daug apie tą patį, o dar kitiems ši knyga gali būti tiesiog emociškai per sunki. O aš tiesiog džiaugiuosi perskaičiusi šią knygą ir susidariusi savo nuomonę.
- Vertėjas: Marius Burokas
- Leidykla: Baltos lankos
- Puslapiai: 672
- Metai: 2021
- Įvertinimas: 5/5