Irene Sola „Aš dainuoju, o kalnas šoka“

Prabangi vakarienė knygos pavidalu. Taip viskas paprasta, bet tuo pačiu ypatinga. Kalbantys gyvūnai, raganos, kalnų žmonės, poezija. Visko daug, bet puikiai dera tarpusavyje, pinasi ir persipina istorijos. Skaitome pagrindinę istoriją apie Domeneką, jo šeimą, kaimynus, tačiau ji nebūtų tokia gyvenimiška, lyriška bei įdomi be ją supančios magijos. Ši magija pasireiškia per kitų pasakojimus, ir tai nebūtinai žmonės. Čia kalba kalnai, kurie pasakoja savo atsiradimo istoriją, lokys, atskleidžiantis pyktį, šuo, kupinas meilės bei nesuvaidinto džiaugsmo, išsigandusi stirna, nesuvaldomas lietus.

Pasakojimas veja pasakojimą, veiksmas veiksmą, raganos juokiasi, gimdymai vyksta pačioje natūraliausioje aplinkoje, o kartais laikas sustoja. Norisi išgirsti apie užsitęsusias vienodai slenkančias dienas, gamtos grožį, pačių kalnų įsivaizdavimą ar tiesiog pasiklausyti poezijos. Tuo ši knyga ir ypatinga, nors galbūt ne kiekvienam. Nerasite nei intrigos, nei atomazgos. Ši knyga apie viską kaip ir pats gyvenimas.

Dažnai tokio tipo knygų neskaitau ir dėl to tik dar labiau mėgaujuosi atradusi šią. Autorė kiekvienu skyriumi pristatydama vis kitą veikėją, kitą pasakotoją atskleidžia gyvenimo ilgaamžiškumą, nemirtingumą. Kai kuriems ši knyga gali pasirodyti ne jų stiliaus, o kitiems, tai taps priebėga bei užuovėja, kurioje pavyks įsiklausyti į save.

  • Vertėjas: Valdas V. Petraukas
  • Leidykla: Alma littera
  • Puslapiai: 208
  • Metai: 2021
  • Įvertinimas: 5/5

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *