Pateisinamas bet koks narcizo elgesys, jei tik jis tatuiruotas gražuolis. Tad ši visa knyga apie gana toksiškus santykius, kai nesilaikoma nubrėžtų ribų ir jas vis bandoma peržengti. Yra ir gražių momentų, tikros draugystės pavyzdžių, bet pagrindinių veikėjų santykiai vietomis optimistiškai tikrai nenuteikia. Knyga skirta paaugliam ir tai gana naujas „New adult“ žanras, kai patiems veikėjams yra vos virš 20, o pagrindinės gvildenamos temos yra naujų namų paieška, seksualumas, karjeros bei mokslo siekis. Ir šiame romane persipynusios tarpusavyje visos šios temos.
Pradėkime nuo pat pradžių. Mergina jau nelabai teigiamomis emocijomis atsikrausto į naują butą. Buto šeimininkas ne pats maloniausias žmogus ir tai leidžia suprasti nuo pat pradžių. Matome charakterio vystymąsi, kaip abu po truputį atsiveria, parodo ir savo gerąsias puses, tampa pažeidžiami bei galiausiai visai sukalbami. BET tai galioja tik merginai, kai to nori vaikinas. Jis nuo pat pradžių savo veiksmais bei žodžiais pats sau prieštarauja. Vis spaudžia ir stumia Aliją iš jos komforto zonos, žinoma, kai tai patogu jam. Tačiau vos tik kalba pasisuka link jo paties, viskas tampa per daug komplikuota, painu ir didžiausia pasaulio nelaimė. Toks jau vaikino susireikšminimas.
Šis tarpusavio žaidimas intriguoja. Tačiau niekur iš jo nepajudama viso romano metu. Ir patikėkit, romanas netrumpas. Jei ne tas šokinėjimas pirmyn atgal ir užtemptas veiksmas, viską būtų galima sutalpinti į per pus mažiau puslapių. Taigi visą santykių toksiškumą bei pagrindinio veikėjo narciziškumą dar galėčiau pateisinti, jei pabaigoje jis išsispręstų. Bet patikėkit, paskutiniai skyriai dar labiau nustebino, jog tai pateikiama kaip norma ir laiminga pabaiga.
Ir didžiausiai mano nuostabai, kodėl, o kodėl taip dažnai buvo vartojama „mano šeimininkas“. Man tiesiog akį pradėdavo traukti. Juk čia ne „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Suprantu, buto šeimininkas, kambariokas, galų gale „butiokas“ šnekamojoj kalboj. Bet „mano šeimininkas“ užkart asocijavosi su merginos nuolankumu, priklausomybe, lyg ne ji pati būtų savo gyvenimo kūrėja, o tiesiog priklausytų nuo kito.
Nagrinėjau labiau vieną poros santykių temą, tačiau knyga tuo neapsiriboja. Joje atrasime ir draugystę, nesutarimus tarp šeimos, savų svajonių siekį, prievartą. Kai kurios problemos užkabinamos daugiau, kitos mažiau. Manau, kad svarbiausios – taip ir lieka labiau nuošalyje, tiesiog stengiantis jas užmiršti. Na, bet greitam bei lengvam skaitymui, nieko daugiau nesitikint, tai netrukdo. Yra net penkios ciklo Again knygos. Penkios. Gal kažkada skaitysiu, bet tikrai neplanuotai ir tikrai ilgesniu periodu tarp knygų.
- Vertėjas: Ieva Adomaitė
- Leidykla: Alma littera
- Puslapiai: 412
- Metai: 2021
- Įvertinimas: 3/5