Mūsų draugystė su Džo ties šia knyga ir baigiasi. Jei pirmoji knygos dalis „Tu“ dar manyje kėlė dvilypius patinka/nepatinka jausmus, tai šioji – visiškai taikė į vienus vartus. Tiesiog visos gerosios savybės dingo ir liko tik erzinantis Džo noras pasiekti savo. O kur dar knygos perspaustos nešvankybės, kurių absoliučiai per daug, išsireiškimai ar tiesiog nenatūralus kalbėjimas.
Pirmojoje dalyje pagrindiniam veikėjui mes dar galėjome jausti simpatiją, matėme ir kitų veikėjų neigiamas charakterio savybes, kurios veikė Džo bei jo įsimylėjimo objekto Bekės santykius. Tad kažkaip lyg ir viskas pateisinama. Tačiau šioje dalyje Džo elgėsi per daug spontaniškai, veikiamas savo įnorių bei įgeidžių. To pasekoje jis nebesirodė toks artimas ar atsidavęs kuriamiems santykiams su naująja meile. Man jis pasirodė praradęs savo pamatines vertybes ir įsitikinimus, kurie pradžioje žavėjo.
Žinoma, nebuvo viskas taip blogai. Šįkart Džo buvo apsuptas daugiau žmonių, vyko daugiau pokalbių, tad ir visas veiksmas rutuliojosi sparčiau. Kartais gal įnešdamas per daug maišaties ar tiesiog judėjimo be priežasties. Tačiau patys veikėjai įnešė įvairesnių spalvų pačiai knygai, ne taip erzino kaip pirmoje dalyje, juos buvo įmanoma pamėgti ir jie atskleisti ne taip vienpusiškai.
Norėčiau palyginti serialo ekranizaciją ir knygas, tačiau po šios dalies dingo visas noras dar bent kartą kažką girdėti apie Džo. Tad dėl serialo peržiūros dar labai gerai pagalvosiu. Nors tikiu, kad serialas labiau įtrauktų bei pasirodytų dinamiškesnis, ne toks užtęstas. Šioji antra dalis pasibaigia nebloga intriga, tačiau skaityti dar dviejų dalių, kurių iš viso bus keturios, jei ne daugiau, manęs visiškai nevilioja. Tad iki, Džo, tikiuosi, nebesusitiksim.
- Vertėjas: Jurga Brastavičiūtė
- Leidykla: Sofoklis
- Puslapiai: 448
- Metai: 2020
- Įvertinimas: 2/5