Vaiva Rykštaitė „Trisdešimt“

Lyg skaityčiau savo pačios mintis. Nežinau, iš kur, bet visiems žinoma ar tiesiog įkalta į galvą, kad moteris iki trisdešimt turi turėti butą, vaikų, gerą vyrą bei stulbinančią išvadą. Niekas šito tiesiogiai neteikia, bet kažkur pasąmonėje kiekvienos merginos galvoje sukasi tokios mintys. Nors po truputį jas sėkmingai bandoma išgyvendinti.

Būtent apie tai ir Jurgos, gyvenančios bei dirbančios Londone, kasdienybė. Ji vis prisimena šį artėjantį jubiliejų, svajoja apie vyrą, kuris bent pusryčius nupirktų, džiaugiasi prabanga ir tuo pačiu apsipirkinėja paryčiais skuduryne. Kiekvienas svetimoje aplinkoje norime pritapti, įsilieti į aplinką, lyg atsiriboti nuo savų šaknų, tapatybės. Taip ir Jurga bando atsikratyti jai primesto rytų europietės įvaizdžio, ieško būdų pritapti prie Anglijos bei jos daugiasluoksniškumo. O kur dar šeimos bei pastovaus darbo klausimas. Tas mėtymasis ir vėtymasis, minčių šokinėjimas bei prieštaravimai pačiai sau, tokie artimi ir tikroviški, lyg būtų iš mano pačios galvos ištraukti.

Kiti veikėjai nebuvo taip gerai išvystyti kaip Jurga, bet to užteko. Jie labiau pasitarnavo kaip pagrindinių idėjų išpildytojai, realūs pavyzdžiai. Geriausia draugė turinti vaikų, laiminga, bet tuo pačiu ir norinti pabėgti nuo tos kasdienybės, kita lietuvė draugė, taip pat mėgstanti linksmintis ir panašiai mąstanti kaip Jurga. Mylimasis, kuris galbūt vedęs, o gal tiesiog netinkamas partnerystei bei įsipareigojimams. Jie papildo Jurgos istoriją, atskleidžia jos vidines mintis apie save bei pačius juos.

Čia atrasite aprašytus ne tik Londono žmones, gatves ar barus, taip pat persikelsite į Jurgos senelės pasakojimą, jos istoriją apie jaunystę, mylimąjį ir net etiketo elgesį. Ši antroji dalis vis įterpiama pačiu tinkamiausiu momentu, kai norima pajusti sąsają su dabartimi, rasti atsakymą į užduodamus klausimus ar ieškoma savo pačios tapatybės.

Vietomis lėkiau per knygos puslapius, nepastebimai, lengvai. O kartais norėjosi sustoti ir pailsėti nuo visos tos bevykstančios sumaišties. Visgi, kas pradžioje žavėjo, pabaigoje jau pradėjo atsibosti, galbūt net erzinti. Todėl ir žvilgsnis į praeitį pasidarė ištemptas, perteklinis. Laukiau artėjančių išvadų, kurios taip ir nepasirodė.

  • Leidykla: Tyto alba
  • Puslapiai: 184
  • Metai: 2017
  • Įvertinimas: 3/5

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *