Eglė Ramoškaitė „Ne tik geri, ne tik blogi“

Iš tavęs tyčiojasi? Pats kaltas. Štai ir visa knygos esmė. Jokių kitų interpretacijų neradau. Dingsta penkiolikmetis Kailas ir populiarioji mokyklos grupė nusprendžia jį surasti. Ir, žinoma, kreipiasi į panašią į jį, tokią pat atstumtą Herietą. Nors ji dingusiojo nepažinojo, bet ko tik nepadarysi dėl dėmesio.

Herietos melą bei norą pritapti prie tų, kurie iš jos tyčiojosi, tikrai suprantu. Tikriausiai daugelis mokykloje esame patyrę vienokias ar kitokias patyčias, norėjome pritapti ar tiesiog per naktį pasidaryti tokie populiarūs, o galbūt net užimti besityčiojančių vaidmenį, kad tik viskas praeitų ir būtų lengviau išgyventi. Populiarieji vaikai romane iškeliami ant pjedestalo. Visi nori būti su jais, sėdėti šalia jų ar tiesiog būti jų pastebėti.

Ir tikrai knygos eigoje supratau, kodėl tie, kurie tyčiojasi iš kitų, nėra tik blogi. Knygoje puikiai aprašomi nesutarimai su tėvais, pripažinimo siekis, tėvų abejingumas, dėmesio stoka ar tie patys paaugliški išgyvenimai, kurie suprantami kiekvienam: pavydas, meilė, išdavystė.

Apie tokias patyčias, kurias patiria knygos veikėjai, girdėjau tik filmuose. Panaudotas tualetinis popierius spintelėse, skysčiai kuprinėse, dingstantys ir net sugadinami daiktai. Tikiu, kad kai kur taip ir vyksta. Autorė netikėtai įterpia tų patyčių prisiminimus ir kaip tuo momentu ar net po kurio laiko jaučiasi paauglys. Akcentuojamas ir patyčių stebėtojų vaidmuo. Vienu atžvilgiu ir suprantama jų pozicija ir jai nepritariama. Tad toks daugialypis romanas lyg ir bando parodyti visas priežastis bei pasekmes.

Tačiau didžiausią pyktį kelia tai, kad viskas absoliučiai nurašoma. Kad ir ką Herieta ar Kailas patyrė, aiškiai buvo akcentuojama net kelis kartus, kad patys dėl to kalti. Nes juk tie atstumtieji irgi nėra tik geri. Pateisinimas: nenorėjo pritapti bei kartais meluoja tėvams. Tad ar tai tikrai suteikia teisę taip su tavimi elgtis. Ši mintis mane tiesiog pykdo. Knygos pradžioje tikėjausi, kad po kurio laiko įvyks veikėjos augimas, kažką supras ar pasimokys. Bet ne. Jie ne tik geri, jie ne tik blogi, tad viskas taip, kaip turi būti.

Buvo gana įdomu skaityti, pabaiga irgi kitokia nei tikėjausi, bet knygos išvados tiesiog verčia mesti knygą į šoną su blogu įvertinimu. Taip pat nesupratau visų pastraipų ar net puslapių atkartojimo knygos eigoje. Kai kur gal į temą, lyg tos pačios mintis pabrėžimas, kai kur atrodo visiškai nereikalinga, lyg būtų įsivėlusi klaida. Tad kaip ir knygos išvados paprastos, taip ir mano: šios knygos nerekomenduoju nei vienam paaugliui.

  • Leidykla: Alma littera
  • Puslapiai: 176
  • Metai: 2021
  • Įvertinimas: 2/5

P.S. Kiekvieną mėnesį skaitau bent vieną #lietuviurasytojas knygą bei dalinuosi čia, savo Facebook bei Instagram paskyroje. Kviečiu prisijungti ir jus. Taip pat ši knyga tinka Vasara su knyga iššūkiui: Perskaityk knygą, kurios pavadinimą sudaro ne mažiau kaip 4 žodžiai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *